Paminėtos 75-osios Mažosios Lietuvos gyventojų genocido metinės

Category: Renginiai

Langus uždangstau, užrakinu duris,

Užkamšau kiekvieną sienų skylę.

Gal dabar atkakti nebedrįs

Tie, kurių veidai, seniai suskilę,

 

Išlenda iš fotografijų gelsvų

Ir bučiuotis kaip girtuokliai puola,

Atskrenda sugedusiu jaunystės lėktuvu,

Teškias į bejausmę stalo uolą,

 

Žuvusių dienų krauju užliedami

Kambarį, kuris ir šiaip šiurpelį kelia,

Numeta pagalvę man su nemigos akmenimi,

Uždega galvūgaly žvakelę.

 

Ir ligi apyaušrio blaškaus

Lyg šikšnosparnis, kurio nė vienas neįžiūri

Prieblandoj pasaulio neryškaus,

Kur, ne savo noru atsidūrę,

 

Ieškom išeities iš aklumos,

Nors gal ir nemokame matyti,

Kaip tamsiuos vidurnakčio namuos

Praeities bespalvės akys švyti.

(Jonas Strielkūnas)

 

Šviesiai ir kitaip prasidėjo spalio 16-osios rytas Pagėgiuose. Simboliškoje vietoje, miesto parke, prie skulptoriaus Stepono Juškos skulptūros, kurioje pavaizduota Didžioji Lietuva tarsi kūdikį glaudžianti Mažąją, buvo uždegtos atminties žvakelės Mažosios Lietuvos gyventojų genocidui paminėti. Jų liepsna tapo simboliniu tiltu, jungiančiu tragiškus ano meto įvykius ir šiandieną. Šiuo metu įvairiose Lietuvos medijose pasigirsta kontraversiškų nuomonių apie šios datos minėjimą. Bet juk visi žinome, kad šiandieninis mūsų žinojimas nėra statiškas ir nekintantis. Kaip kad kinta mūsų sąmonėjimas, kaip kad kinta mūsų aplinka, asmenybės tapsmas, taip kinta ir žinios bei požiūris į praeitį, istoriją, jos reiškinius ir įvykius.

Atminties rytmečio organizatorių – Pagėgių kultūros centro darbuotojų – vardu kalbėjusi kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Danutė Bardauskienė kvietė susirinkusius neabejinguosius pagėgiškius minutei tylos. Suėjime dalyvavę Pagėgių savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė, administracijos direktorė Jūratė Mažutienė, pavaduotojas Virginijus Komskis su susirinkusiais diskutavo apie tai, kad tokios datos, jų minėjimas leidžia vėl ir vėl pasikartoti istoriją, nepamiršti ir stengtis nebekartoti skaudžių jos pamokų kraštui, Mažajai Lietuvai ir visai lietuvių tautai, nes juk „tik žinanti ir gerbianti savo praeitį tauta gali turėti ateities perspektyvas ir išlikimo galimybę“.

 

Vyriausioji specialistė kultūrai

Ingrida Jokšienė

 

Nuotrauka Ingos Kuzmarskienės